Dinaitas

Idėjos Jūsų Namams

Rankų darbo ornamentai

Palėpė – kaip išnaudoti šios erdvės privalumus?

By

Dažnas atvejis, kai individualaus namo šeimininkai, gražiai susitvarkę patį namą, pamiršta palėpę – tarsi ji būtų savotiškas sandėliukas. Čia galima rasti visko: netvarkingai suverstų senų, susidėvėjusių drabužių, batų, krūvas sulūžusių baldų, dėžių ir t. t.

Tačiau, kas paneigs, kad toks palėpės „įrengimas“ nėra pats geriausias sprendimas šiai erdvei išnaudoti? Palėpėje, kaip ir visame name, turi būti švaru ir tvarkinga. Ji netgi gali tapti išskirtine namo erdve. Jei tik įdėsite šiek tiek pastangų ir pamėginsite palėpę išvysti kitomis akimis.

Palėpė – kaip išnaudoti šios erdvės privalumus?

Palėpė – puiki erdvė poilsiui ir darbui

Šioje erdvėje turėtų būti ne tik švaru. Kiekvieno gero šeimininko pareiga – išnaudoti palėpės teikiamas galimybes. O jų yra ne viena. Palėpę galima paversti išskirtine poilsio vieta ar kita funkcionalia erdve, pvz., darbo kambariu. Taip pat palėpėje galima įrengti patogų vaikų žaidimų kambarį ar dirbtuvėlę Jūsų mėgstamam užsiėmimui.

Kaip sutvarkysite palėpę, priklauso nuo Jūsų išmonės ir skonio. O, jeigu atsižvelgsite į šio straipsnio patarimus, negalėsite atsistebėti, kodėl seniau nepastebėjote palėpės teikiamų privalumų.

Palėpės interjeras

Jeigu palėpėje rengsite gyvenamąjį kambarį, stenkitės kuo geriau išnaudoti jos plotą ir erdvę. Sienas dažykite šviesiais atspalviais – tai vizualiai padidins erdvę. Dar vienas geras sprendimas – įsirengti stoglangius. Jie praleidžia daugiau šviesos nei įprasti langai. Todėl, toks sprendimas taip pat suteiks erdvumo pojūtį.

Palėpėje nereikėtų „slėpti“ medinių ar mūrinių konstrukcijos elementų – statramsčių, stulpų, skersinių, sijų. Juos vertėtų net išryškinti, nes jie suteikia kambariui savotiško jaukumo ir įvairumo.

Dar keli būdai, kaip išnaudoti palėpės privalumus

Palei kambario sienas galima įtaisyti ištisines lentynas seniems žurnalams, knygoms ar laikraščiams sudėti. Sutaisę senus, nemadingus baldus ir atitinkamai juos sustatę, turėsite puikią poilsio ar darbo erdvę: priklausomai nuo to, kokius baldus nuspręsite prikelti antram gyvenimui.

Nereikia užmiršti gėlių, kurios, nors ir negaudamos pro įžambius langus pakankamai šviesos, gerai auga. Vazonėlius galima pakabinti ant skersinių, pritvirtinti prie statramsčių. Svyrančios žemyn gėlės atrodo labai gražiai.

Palėpės romantika…

Tik pagalvokite, kaip romantiška būtų pasistatyti lovą palėpėje, tiesiai po stoglangiu, ir gulint joje, žavėtis dangaus žiburiais. Dar vienas romantiškas ir autentiškumu dvelkiantis sprendimas – įsirengti palėpę etnografiniu stiliumi. Tam tiks jau anksčiau minėtas patarimas neslėpti palėpės konstrukcijų, jos teikia autentiškumo pojūtį. Taip pat pravers vienas kitas pintas baldas. Gal net hamakas, pakabintas ant sijų…

Taigi palėpę, visų pirma, reikia sutvarkyti. Atsisakykite šiai patalpai dažnai lipdomos sandėliuko etiketės ir pagaliau nustokite tempę į ją daiktus, kurių Jums ne tik dabar, bet ir ateityje vargu ar prireiks. Geriau juos paaukokite labdarai. Kai sutvarkysite palėpę ir paversite ją gyvenamąja patalpa, nustebsite, kokia ji funkcionali ir kiek galimybių suteikia.

Paskola būsto atnaujinimui

By

Turbūt visi žinome, kiek laimės gali suteikti atnaujintas būstas. Nesvarbu, ar nuspręsite tik pakeisti baldus, ar norėsite atlikti kapitalinį remontą. Tiek vienu, tiek kitu atveju yra sunku tiksliai numatyti visas Jūsų laukiančias išlaidas. Net jeigu būsto atnaujinimui samdysite profesionalą, paruošiantį remonto sąmatą, vis vien gali iškilti nenumatytų išlaidų.

Štai kodėl apsimoka iš pradžių paimti paskolą ir tik po to pradėti būsto atnaujinimo darbus. Ieškodami palankiausio varianto, susipažinkite su kuo daugiau skirtingų kredito įmonių ir jų siūlomomis paskolų teikimo sąlygomis. Atminkite, kad paskolos paėmimas susijęs su tam tikrais finansiniais apribojimais ir yra susijęs su nemaža rizika.

Paskola būsto atnaujinimui

Prieš skolindamiesi, surinkite kuo daugiau informacijos

Kai išsirinksite vieną konkretų finansinės paramos teikėją, būkite labai atidūs skaitydami paskolos gavimo sutartį. Be abejo, be būtinybės atidžiai susipažinti su paskolos teikimo sąlygomis, ne ką mažiau svarbus ir Jūsų gebėjimas kas mėnesį mokėti fiksuotas įmokas ir grąžinti paskolą laiku. Žinoma, kai kurios kredito įmonės leidžia vieną kartą atidėti paskolos grąžinimo terminą be papildomų mokesčių, bet tuo, ar tokia galimybė sudaroma, turite pasidomėti dar prieš imdami paskolą.

Viena iš galimybių pasiskolinti būsto atnaujinimui – Ferratum paskola. Žinoma, svarbu susipažinti su kuo daugiau greitąsias paskolas teikiančių įmonių, dėl aukščiau minėtų aspektų. Kuo daugiau informacijos turėsite, tuo lengviau bus žengti svarbų finansinį žingsnį. Šio žingsnio kaina labai priklausys ne tik nuo medžiagų, skirtų remontui, vertės, bet ir nuo to, ar samdysite šiam darbui atlikti statybininkus ar dizainerius. Šis kelias, norint atnaujinti namus – be abejo, lengvesnis ir greitesnis, tačiau kur kas brangesnis. Bet…

…Pigiau – ne visada reiškia geriau

Šiame informacijos amžiuje internete galima rasti daugybę patarimų, kaip savo rankomis atlikti vienus ar kitus remonto darbus. Pasirinkę šį kelią, žinoma, sutaupysite bent jau tiek, kiek kainuoja profesionalų darbas. Tačiau kyla klausimas, ar esate pakankamai kvalifikuotas, kad atliktumėte viską be meistrų pagalbos? Jeigu ne, geriau nerizikuoti vien ekonominiais sumetimais. Nes gali pasitvirtinti liaudies išmintis, kad taupumas tik atneš papildomų išlaidų.

Taip pat neverta taupyti statybinių ar apdailos medžiagų sąskaita. Pigus remontas ne būtinai reiškia kokybišką remontą. Tiksliau tariant, mažos investicijos į remontuojamą būstą beveik niekada nereiškia, kad Jūsų siekis sutaupyti pasitvirtins. Taip yra dėl paprastos, bet dažnai pasitvirtinančios taisyklės, kad kokybė atitinka kainą.

Ką daryti, jeigu norite pasiskolinti didelę sumą būsto atnaujinimui?

Susidarius tokiai situacijai, reikia gerai apmąstyti, kur imti paskolą, juk tiesiog būtina būti užtikrintiems, kad sutartį, paskolos gavimui pasirašysite su patikima organizacija. Geriausia tokiais atvejais pasikliauti ilgą patirtį turinčiomis ir atsakingomis paskolų įmonėmis. Kita išeitis – skolintis iš banko.

Tokiu atveju, Jums teks pasirūpinti nemažu kiekiu dokumentų, o kai kuriais atvejais, tam, kad gautumėte paskolą, gali tekti įkeisti nekilnojamąjį turtą, kurio remontui imate paskolą. Ši išeitis nėra viliojanti, bet ji beveik 100 procentų garantuoja, kad gausite paskolą, nes bankai turto įkeitimą laiko patikima paskolos grąžinimo garantija.

Išvados

Svarbiausia Jūsų užduotis, siekiant gauti paskolą būsto atnaujinimui – surinkti kuo daugiau informacijos apie šios finansinės paslaugos teikėjus, juos palyginti ir priimti palankiausią sprendimą. Atsakingai įvertinkite savo galimybes grąžinti paskolą laiku bei atitinkamomis mėnesinėmis įmokomis. Atsižvelgę į šiuos ir kitus, straipsnyje išvardintus, aspektus, ir įdėję daug nuoširdaus darbo, greitai džiaugsitės naujai suspindėjusiu būstu. Tad maišykite dažus ir – pirmyn!

Būsto remontas. Ką reikia žinoti apie spalvas?

By

Remontuojant būstą, jo pasenusi apdaila pakeičiama nauja, šiuolaikine, dailia. Po remonto būstas turi atrodyti naujas, kur kas džiugesnis ir šviesesnis, negu buvo prieš remontą. Tam didelės įtakos turi remontui, tiksliau, apdailai pasirinktos spalvos ir žinios apie jų savybes.

Psichologinis spalvų poveikis

Apdailinant gyvenamąsias ir darbo patalpas, būtina atsižvelgti į psichologinį spalvų poveikį. Kiekvienas suprantame ir esame pastebėję, kad šviesiame kambaryje, išdažytame džiugiomis spalvomis, gera gyventi ir dirbti, nes šios spalvos kelia optimistinę nuotaiką, darbingumą, žvalumą ir t.t. Tamsios spalvos, atvirkščiai, kelia neigiamas emocijas, tamsiai išdažytoje patalpoje po ilgesnio laiko pasidaro nejauku.

Būsto remontas. Ką reikia žinoti apie spalvas?

Šiltos ir šaltos spalvos

Raudona, geltona ir panašios į jas spalvos vadinamos šiltomis. Spektro dešiniosios pusės spalvos – mėlyna, melsvai žalia, melsvai violetinė ir kt., vadinamos šaltomis. Tai pravartu žinoti, norint optiškai praplėsti arba sumažinti patalpą. Apie tai – kitoje pastraipoje.

Artinančios ir tolinančios spalvos

Norint optiškai praplėsti patalpas, verta žinoti, kad šaltosios spalvos sudaro paviršių nutolimo įspūdį. Labiausiai atitolina mėlyna spalva. Tuo tarpu, šiltų spalvų tonais dažyti paviršiai atrodo arčiau negu iš tikrųjų yra. Todėl šiltomis spalvomis išdažyta patalpa optiškai mums atrodo mažesnė.

„Sunkios“ ir „lengvos“ spa1vos.

Knygoje „Buto remontas“ teigiama, kad tamsios spalvos atrodo kur kas sunkesnės už šviesias. Norint gauti regimąją matymo pusiausvyrą, pastato cokolį reikia dažyti tamsiau už sienas, grindis – tamsiau už lubas ir t.t. Tačiau tai nėra taisyklė. Dabar patalpoms apipavidalinti sunkios ir lengvos spalvos taikomos priklausomai nuo apdailinamo kambario aplinkos harmonijos ir paskirties.

Lengvoms spalvoms priskiriamos: šviesiai geltona, šviesiai žalia ir kt., o sunkioms – tamsiai raudona, tamsiai ruda, tamsiai žalia ir t.t.

Spalvos parinkimas

Parenkant būsto sienų, grindų ar lubų spalvas, dažnai būna sunku parinkti tinkamus dažus. Apipavidalinant kiekvieną patalpą, taip pat parenkant spalvas, būtina atsižvelgti į patalpos paskirtį. Reikia įvertinti langų orientaciją į pasaulio šalis, patalpų matmenis ir aukštį, patalpoje esančių daiktų spalvą, jų išdėstymą ir daug ką kitą.

Norėdami dažyti savo gyvenamąjį kambarį ar visą butą / namą, turite žinoti kai kuriuos niuansus. Apie juos ir kalbame toliau.

Spalvos parinkimas pagal apšvietimą. Natūralus apšvietimas

Prieš parenkant spalvą ir piešinį, reikia įvertinti patalpos natūralųjį apšvietimą, jos aukštį ir paskirtį, grindų plotą bei patalpos padėtį pasaulio šalių atžvilgiu.

Nepakankamai apšviestos ir šiaurės pusėje esančios patalpos, išklijuotos šiltų spalvų (geltona, rožine) ryškiais apmušalais, atrodo šviesesnės ir erdvesnės. Pietinėje pusėje esančioms patalpoms geriausiai tinka šviesą sugeriančios spalvos, pavyzdžiui, auksiškai oranžinė, plytų raudonumo ir kt. Kuo mažesnis patalpos plotas ir aukštis, tuo šviesesnė turi būti apdaila bei smulkesnis apmušalų piešinys.

Spalvos parinkimas pagal apšvietimą. Elektros apšvietimas.

Šviesiai geltona ir kreminė spalvos elektros šviesoje atrodo murzinos ir neryškios, be to, sunku atskirti baltą nuo šviesiai geltonos bei juodą nuo tamsiai mėlynos spalvos. Violetinė pasidaro purpurinė, mėlyna – žalia, o raudona – geltona. Todėl, parenkant spalvas, būtinai reikia įvertinti ir elektros apšvietimą.

Norint pakeisti patalpos proporcijų regimąjį suvokimą, jos sienas reikia nudažyti skirtingomis spalvomis. Ilgas ir siauras kambarys atrodo trumpesnis ir platesnis, kai jo galinės sienos nudažytos tamsesne arba šiltesne spalva, o šoninės – šaltesne arba šviesesne. Kad žema patalpa atrodytų aukštesnė, jos sienos ir lubos turi būti nudažytos šviesiais vienodos spalvos dažais. Šiuo atveju sienos sujungimo su lubomis linija mažiau pastebima, todėl patalpa atrodo aukštesnė. Tokį pat įspūdį palieka sienos, nudažytos šiltomis, o lubos – šaltomis spalvomis. Aukštose patalpose susidaro priešingas įspūdis: lubos, nudažytos intensyvia šilta spalva, atrodo žemesnės. Be to, reikia atminti, kad nedidelėse patalpose neturi būti gausybės spalvų, jų visos sienos turi būti nudažytos viena spalva; kai kuriais atvejais lubos ir sienos dažomos vienoda spalva.

Parenkant būsto apdailos spalvinius tonus, reikia įvertinti jų derinius tiek atskiriems kambariams, tiek ir visam butui, taip pat sienų spalvos turi derėti su baldais ir audiniais – užuolaidomis, kilimais ir pan.

Bet kuriuo atveju neryškioms, neutralioms pastelinėms spalvoms dažniausiai teikiama pirmenybė. Patalpoje turi vyrauti jos apstatymas; sienų, lubų ir grindų spalva sudaro tik foną. Naudojant ryškių ir intensyvių spalvų tonus, lengva suklysti: interjeras gali pasidaryti neišraiškingas. Tačiau, parinkus tinkamus spalvinius tonus, patalpa tampa įdomi ir originali.

Tikimės, kad šiuo straipsniu padėjome susigaudyti spalvų gausybėje – Jums belieka griebti teptuką ir dažus – suteikite savo būstui naujų spalvų nieko nelaukdami!

Patarimai dažantiems lubas: pasiruošimas, medžiagos, dažymas

By

Lubas perdažyti reikia periodiškai – įprasta manyti, kad kas penkerius metus. Tačiau iš tiesų tai gana individualu ir priklauso nuo dažų kokybės; nuo dažytojo, kuris dažė lubas, kompetencijos; nuo medžiagų, iš kurių sumontuotos lubos; nuo patalpų naudojimo intensyvumo; net nuo namo konstrukcijos. Sakysite, kaip susijusi namo konstrukcija? Pavyzdžiui, jei Jūsų namas karkasinis ar medinis, jis neretai apibūdinamas kaip „vaikštantis“, todėl bet kokie konstrukcijos „vaikščiojimai“ veikia ir lubas. Mediniuose namuose iš gipso kartono plokščių sumontuotos lubos dažnai įtrūksta, tad poreikis jas perdažyti yra ženkliai dažnesnis nei, pavyzdžiui, iš blokelių sumūrytuose būstuose.

Patarimai dažantiems lubas: pasiruošimas, medžiagos, dažymas

Pasiruošimas dažyti lubas

Pasiruošimas dažymo procesui užima maždaug 70 procentų viso dažymui skirto laiko ir yra labai svarbus bei sąlygoja galutinį rezultatą. Pasiruošimas kiek skirsis, priklausomai nuo to, ar dažysite naujai sumontuotas lubas, ar perdažysite senąsias.

Jei dažysite naujas lubas, tai jos, tikėtina, bus lygios, todėl darbo pasiruošiant bus mažiau. Tad tik nuvalykite visus nešvarumus, kad gruntas, o vėliau ir dažai puikiai prikibtų prie paviršiaus. Švarias lubas nugruntuokite.

Jei lubas perdažysite, tai pirmiausia pašalinkite senų dažų sluoksnį. Ypač kruopščiai pašalinkite kreidinius dažus, nes prie pastarųjų nesilaikys nei glaistas, nei dažai. Kai pašalinsite senuosius dažus, nugruntuokite lubas giluminiu gruntu. Kadangi lubos sumontuotos jau seniau, gali būti, kad pastebėsite nelygumų, įtrūkimų ir pan. Nelygumus ir trūkius pašalinkite – užglaistykite. Viršutinį glaisto sluoksnį pašlifuokite, kad būtų lygus su lubų paviršiumi. Tada dar kartą nugruntuokite paviršių, kad jis būtų visiškai paruoštas dažymui.

Jei lubos sumontuotos iš gipso kartono plokščių, tuomet jų paruošimas dažymui taip pat turės tam tikrų ypatumų. Pirmiausia – reikės užtaisyti plokščių sujungimo siūles. Tam naudokite specialų tinklelį ir glaistą. Glaistyti reikia ir visą gipso kartono paviršių. Pašveiskite glaistytas vietas, kad jos būtų lygios ir nesudarytų įdubų ar iškilimų. Tada lubas kruopščiai nugruntuokite.

Kad ir kuris būdas tinka Jums, gruntuoti prieš dažymą yra būtina. Gruntas suvienodins paviršiaus įgeriamumą ir užtikrins gerą paviršiaus sukibimą su dažais. Kai gruntas džiūna, galite pastebėti įvairių defektų. Nesijaudinkite – tai normalu, juo labiau jei Jūs ne profesionalas. Bet palikti viską taip, kaip yra, taip pat netinkamas sprendimas. Atsiradusius defektus taisykite glaistu, pašlifuokite, jei reikia, ir gruntuokite dar kartą.

Grunto ir dažų pasirinkimas

Kokį gruntą pasirinkti? Dažniausiai rinkoje matysite giluminį ir stiprinamąjį gruntą. Giluminis gruntas puikiai įsigeria į porėtą paviršių, jis sutvirtina birius paviršius, taip pat gerai suvienodina paviršiaus įgeriamumą. O stiprinamasis gruntas sutvirtina viršutinį sienos sluoksnį.

Kokius dažus pasirinkti? Pirmiausia, sprendžiama, ar rinktis blizgius, ar mažai blizgius, ar matinius, ar pusiau matinius dažus. Reikia paminėti, kad blizgūs dažai luboms pasirenkami labai retai. Matiniai ir pusiau matiniai dažai luboms yra populiariausi. Ir tai lemia ne tik vizualinis vaizdas – matiniai dažai atrodo solidžiau, elegantiškiau. Matiniais ar pusiau matiniais dažais lengviau užmaskuoti nelygumus. Maža to, šiais dažais paprasčiau dažyti.

Tiesa, rinkdamiesi dažus atsižvelkite ir į patalpą, jos paskirtį. Pavyzdžiui, jei patalpa, kurioje dažysite lubas, yra sausa, joje nebūna drėgmės, puikiausiai tinka visiškai matiniai dažai. Drėgnoms patalpoms geresnis pasirinkimas – kiek blizgesni ar pusiau matiniai dažai.

Ar rinktis universalius dažus ar specialiai luboms skirtus? Universalūs dažai skirti ir sienoms, ir luboms. Specialūs – arba tik sienoms, arba tik luboms. Specialūs dažai tikrai skiriasi savo savybėmis nuo universalių. Luboms skirti dažai yra matiniai, maskuojantys defektus, tačiau jie neatsparūs valymui.

Lubų dažymo procesas

Kai paruoštas paviršius ir pasirinkti tinkami įrankiai bei medžiagos, galima pradėti dažyti. Luboms rekomenduojama rinktis volelį ilgesniais plaukeliais. Lubas reikia dažyti sparčiai, nes palubėje temperatūra paprastai yra aukštesnė, todėl dažai džiūna greičiau. Todėl dažymui geriau rinkitės tą paros metą, kai yra vėsiau, pavyzdžiui, ankstų rytą.

Dažykite tik glaistui visiškai išdžiūvus – kai glaistas pasidaro baltas. Dažyti rekomenduojame ne mažiau kaip dviem sluoksniais.

Naudingi patarimai, kaip įsirengti kanalizaciją name

By

Naudingi patarimai, kaip įsirengti kanalizaciją name

Jei statote individualų namą toliau nuo miesto ar kaip dabar populiaru sodų bendrijoje, tikėtina, kad centrinės kanalizacijos nebus. Todėl iškils poreikis įsirengti vietinę kanalizaciją. Galite šiam darbui samdyti specialistus (pavyzdžiui, bet kuris santechnikas Kaune ar kitame didmiestyje, tikėtina, galės operatyviai pagelbėti), tačiau tuomet kanalizacijos įrengimas pareikalaus didelių investicijų. Kita alternatyva – kanalizaciją name įsirengti patiems. Pateiksime kelis naudingus patarimus, kad palengvintume kanalizacijos įrengimo name procesą.

Kanalizacijos vamzdžių montavimo ypatumai

Atrodo, sumontuoti kanalizacijos vamzdžiu paprasta – kasi griovius, dedi vamzdžius, užpili juos gruntu ir viskas. Tačiau jei neatsižvelgsite į tam tikrus labai reikšmingus aspektus, tai Jūsų sumontuoti vamzdžiai bus nefunkcionalūs. Maža to, tikėtina, kad investicijos kanalizacijos vamzdžių įrengimui gerokai išaugs.

Geriausia, jei kanalizacijos vamzdžius klosite tada, kai dar neišbetonuotos grindys. Kai paruoštas gruntas namo grindims, kaskite griovius vamzdžiams. Tiesa, būtinai dar pamatų įrengimo procese numatykite vietas kanalizacijos vamzdžių išvedimui ir palikite angas, jei pamatas yra ištisinis. Naudokite tik tam skirtus vamzdžius.

Bene svarbiausias aspektas – kanalizacijos vamzdžių nuolydis. Pirmiausia, nuolydis negali būti į priešingą pusę. Antra, nuolydis negali būti nei per didelis, nei per mažas. Minimalus vamzdžių nuolydis turi būti ne mažiau kaip 1–2 centimetrai vienam metrui. Vadinasi, jei vamzdis yra 4 metrų ilgio, tai minimalus nuolydis – 4–8 cm, jei vamzdžio ilgis 5 metrai, tai minimalus nuolydis – 5–10 cm irt t.t. Atrodo, kodėl negali būti per mažas, tai aišku. Tačiau kodėl nuolydis negali būti per didelis? Paprasta – jei vamzdžių nuolydis bus per didelis, tai tekanti vandens srovė juose aplenks sunkesnius nešvarumus, jie užsistovės vamzdyje ir po kurio laiko čia susiformuos kamštis. O tai reiškia, kad kanalizacija užsikimš.

Tvirtumas – dar vienas labai svarbus dalykas, montuojant kanalizacijos vamzdžius. Visi vamzdžiai turi būti labai gerai sutvirtinti, nepaliekant galimybės atsirasti išlinkimams ir kad nebūtų prarastas nuolydis.

Rekomenduojame nenumoti ranka į vamzdžių sujungimo alkūnes – jos turi būti kokybiškos ir tinkamo laipsnio. Nesiūlome  montuoti alkūnių, kurių kampas 90 laipsnių. Tinkamesnis sprendimas – 45 laipsnių alkūnės arba kelių tokių alkūnių sujungimas, siekiant gauti reikiamą kampą.

Valymo įrenginio montavimo ypatumai

Pirmiausia svarbu paminėti, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais privalu montuoti nuotekų valymo įrenginius. Todėl jei galvojate kanalizacijai naudoti betoninius kanalizacijos žiedus, tai nusižengtumėte įstatymui.

Taigi, įsigijote valymo įrenginį ir kas toliau? Įmonė, kurioje pirkote įrenginį, tikėtina, kad siūlo ir įrenginių montavimo paslaugą, tačiau jei norite sutaupyti, galite montuoti patys. Pirmas žingsnis – duobės valymo įrenginiui iškasimas. Pastaroji dydžiu turi atitikti įrenginio gabaritus. Šiame etape vėl svarstysite dvi alternatyvas: kasti duobę patiems ar samdyti traktorių. Pirmuoju atveju laukia ilgas ir sunkus darbas, antruoju – darbas bus atliktas ženkliai greičiau, tačiau reikės papildomų investicijų. Visgi saugumo sumetimais siūlome pasinaudoti traktoriaus paslaugomis. Likus maždaug 20–30 centimetrų iki projektinio duobės gylio, siūlome duobę baigti kasti vis tik mechaniniu būdu, kad nebūtų sujudintas pagrindas.

Baigus kasti duobę reikės įkelti valymo įrenginį. Svarbu, kad jį keltumėte tik tada, kai įsitikinsite, jog atitekėjimo ir ištekėjimo vamzdžiai yra tinkamo gylio bei nuolydžio. Kitas etapas – valymo įrenginio sureguliavimas duobėje. Tam rekomenduojame pasinaudoti nivelyru (valymo įrenginio įgilinimui reguliuoti) ir gulsčiuku (valymo įrenginio horizontalumui reguliuoti).

Svarbi viršutinė įrenginio dalis. Būtinai užtikrinkite, kad nuotekų persipylimo slenkstis yra horizontalus. Jei nepaisysite šio patarimo, nuotekų valymo įrenginys paprasčiausiai neatliks savo funkcijų arba jas atliks ne visiškai. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Įrenginio viršutinėje dalyje yra apskritiminis latakas. Būtent jo vidinė šoninė sienelė yra jau minėtas persipylimo slenkstis. Kad vanduo iš jo neišbėgtų, šį lataką uždenkite specialiai tam skirta išbėgimo mova.  Dar montavimo pradžioje apskritiminį lataką būtina užpildyti vandeniu ir, atsižvelgiant į šio vandens lygį persipylimo slenksčio atžvilgiu, koreguojama viso valymo įrenginio padėtis. Tam naudojamasi jau minėtu gulsčiuku.

Kai atliksite visus minėtus darbus, aplink valymo įrenginį reikės užpilti smėlį o į patį įrenginį pilti vandenį. Smėlį pilkite sluoksniais, maždaug po 30 centimetrų, ir tankinkite naudodami vibroplokštę. Rekomenduojame atsižvelgti į smėlio drėgnumą – jis turi būti drėgnas. Jei smėlis sausas, reikia papildomai drėkinti. Svarbu tai, kad pilant smėlį aplink įrenginį, tuo pačiu metu į patį valymo įrenginį pilamas vanduo tokiais pačiais sluoksniais, t. y. apie 30 centimetrų aplink įrenginį smėlio sluoksnis ir maždaug 30 cm vandens į įrenginį.

Kai pripilsite smėlio iki įrenginio viršutinės dalies, dėkite dangtį, kad smėlio nepatektų į įrenginio vidų. Jei reikia, dėkite paaukštinimo žiedą, ir pilkite gruntą iki kol pasieksite pažymėtą ribą.

Vamzdžių prijungimas

Nutiesus kanalizacijos vamzdžius ir sumontavus nuotekų valymo įrenginį, reikia vamzdžius prijungti prie įrenginio. Jie jungiami, kai smėlis aplink valymo įrenginį yra užpiltas iki vamzdžio įvado. Svarbus aspektas: vamzdžio įvadas į valymo įrenginį skaičiuojant nuo žemės paviršiaus turi būti ne aukščiau kaip vienas metras! Tai labai svarbu, nes kitu atveju  didėja rizika, kad nuotekos užšals. Prijungus vamzdžius, gruntas pilamas toliau, laikantis patarimų, kurie aprašyti aukščiau.

Namuose prie išvestų vamzdžių jungiami: klozetas, kriauklės, vonia ar dušas, indaplovė, skalbimo mašina. Galite jungti patys, o galite pasinaudoti ir specialistų paslaugomis. Didmiesčiuose rasti profesionalų santechniką nesudėtinga. Pavyzdžiui, santechnikas Kaune ar santechnikas Vilniuje gali atvykti iškart ir operatyviai prijungti visus įrenginius.

Naudingi patarimai, jei planuojate dažyti sienas

By

sienų dažymas

Nudažyti sienas… Atrodo, kas čia sudėtingo – paimi teptuką ar volelį, merki į dažus ir dažai. Tiesa, pats dažymo procesas gal ir nėra sudėtingas, tačiau rezultatui didžiausios įtakos turi pasiruošimas, t. y. paviršiaus – šiuo atveju sienos – paruošimas dažymui. Jei nesate profesionalas, tikslinga šiek tiek pasisemti žinių apie sienų dažymą, kad rezultatas džiugintų.

Pasiruošimas sienų dažymui

Pirmiausia nuo sienų nukabinkite paveikslus, nuotraukas, taip pat nukabinkite ir užuolaidas, kad niekas netrukdyti paruošti sienų dažymui, o paskui ir dažyti. Ant sienų kaupiasi dulkės, todėl rekomenduojame pasinaudoti dulkių siurbliu. Gali pasirodyti juokinga, dulkiu siurbliu siurbti sienas, tačiau taip efektyviausiai pašalinsite susikaupusias dulkes ir kitus smulkius nešvarumus.

Kitam etapui Jums reikės apsauginės dažymui skirtos juostelės. Jos įsigysite specializuotose parduotuvėse ar prekybos centruose, kuriuose prekiaujama statybinėmis medžiagomis. Šia juostele kruopščiai apklijuokite durų staktas, langų rėmus, taip pat ir palanges, rozetes, elektros jungiklius, grindjuostes, lupų perimetrą palei sieną. Taip užtikrinsite, kad dažydami sienas nenudažysite to, ko nereikia.

Baldus geriausia, jei yra galimybė, išnešti į kitą patalpą – taip dažomame kambaryje bus daugiau vietos, patogiau ir laisviau judėti. Tačiau jei išnešti baldų nėra galimybės, apdenkite juos apsaugine plėvele. Šia plėvele kruopščiai uždenkite ir grindis, kad apsaugotumėte jas nuo dažų.

Sienos paruošimas dažymui

Kai atlikti minėti paruošiamieji darbai, metas dažymui ruošti sienas. Kaip jau minėjome, sienos paruošimas dažymui labiausiai lemia galutinį rezultatą. Todėl nenuvertinkite šio etapo ir neskubėkite greičiau griebtis vokelio ar teptuko.

Kai dulkės nuo sienų jau nusiurbtos, reikia dėmesio skirti plyšiams, jei tokių yra. Plyšius sienoje kruopščiai išvalykite, iškrapštykite iš jų visus nešvarumus – tam galite pasinaudoti šepečiu, kad pasiektumėte plyšio gilumą. Nerekomenduojame nešvarumų krapštyti peiliu ar kitu aštriu daiktu, kadangi didėja riziką plyšį padidinti. Kai išvalysite plyšius ar skylutes sienoje, juos užglaistykite. Geriausiai tam tinka smulkiagrūdis glaistas. Gali tekti glaistyti keliais sluoksniais, tačiau būtina sulyginti paviršių. Užglaistytas vietas nušlifuokite ir nuvalykite šlifavimo dulkes.

Užtaisius plyšius ar skylutes sienoje, rekomenduojame jas dar ir užgruntuoti. Tiesa, prieš dažymą nepakenks nugruntuoti ir visas sienas. Tai netgi būtina, jei sienų konstrukcija yra iš gipso kartono plokščių arba sienos tinkuotos gipsiniu tinku.

Kiek daugiau indėlio pareikalaus sienos, kurios jau buvo dažytos, nes pirmiausia reikia pašalinti seną dažų sluoksnį. O pašalintį jį reikia labai kruopščiai iki tinko. Nuvalyti paviršių ir tada imtis tų veiksmų, kurie jau aprašyti aukščiau.

Sienų dažymo procesas

Kai paviršius paruoštas, galite pereiti prie dažymo – įdomiausio etapo, nes dažant jau yra matomas rezultatas. Kai atidarote dažų skardinę ar kibirą, būtinai juos išmaišykite.

Pirmiausia dažykite sunkiai pasiekiamas vietas, pavyzdžiui, kampus ir kt. Tiesa, voleliu nepasieksite sunkiau prieinamų vietų, pavyzdžiui, kampų ir briaunų. Todėl juos dažykite naudodamiesi nedideliu teptuku.

Prieš kišdami volelį ar teptuką į dažus pirmą kartą, jį sudrėkinkite švariu vandeniu – taip dažai tolygiau prilips ir tepsis. Dažų perteklių nuo volelio būtinai pašalinkite. Tam geriausia naudotis grotelėmis, specialiu dažymui skirtu loveliu.

Nepradėkite dažyti nuo sienos vidurio, ką labai mėgsta dažytojai-mėgėjai. Startuokite nuo sienos krašto ir lėtai palaipsniui judėkite link vidurio.

Dažydami po ranka visuomet turėkite švarų skudurėlį, kuriuo iškart valykite dažų perteklių.

Sienos dažomos dažniausiai du kartus. Prieš dažant sieną antru sluoksniu leiskite pirmajam labai gerai išdžiūti. Geriau palaukite ilgiau, bet nerizikuokite, kad Jūsų darbas bus veltui.

Darbų pabaiga

Apsaugines plėveles nuimkite iškart, kai tik baigsite dažyti sieną. Jei plėveles nuiminėsite vėliau, kai dažai jau bus sukietėję, tikėtina, kad drauge galite nuplėšti ir  dalį dažų.

Jei nespėjate nudažyti visų sienų ir darbus nusprendžiate atidėti kitai dienai, tai po darbų pasirūpinkite įrankiais, kad sutaupytumėte laiko. Volelį ar teptuką nuplaukite vandeniu ir suvyniokite į plastikinį maišelį – taip kitą dieną nereikės gaišti laiko krapštant prie įrankių pridžiūvusius dažus.

Jei nesunaudojate visų dažų, juos uždarykite labai sandariai. Geriausiai tam tiks sandariai užsukamas stiklainis. Dažus laikykite vėsiai. Dažų likučių pasilikti labai pravartu, jei ateityje atsirastu nedidelių įbrėžimų ar kitaip būtų pažeista išdažyta siena – turėsite tokios pat spalvos dažų. Tai ypač aktualu, jei sieną dažote maišytais dažais.

Lauko durų įrengimo patarimai

By

šarvuotu durų įrengimas

Lauko durys yra tarsi skiriamasis elementas tarp Jūsų namų erdvės ir lauko. Lauko durys atlieka daug funkcijų. Pirmiausia, jos saugo Jūsų būstą, todėl turi būti tvirtos, patikimos, saugios. Antra, lauko durys atlieka ir estetinę funkciją, tad turi būti reprezentatyvios bei derėti prie Jūsų būsto interjero ir eksterjero. Trečia, lauko durys turi izoliuoti garsą bei šilumą. Ketvirta, lauko durys turi saugoti patalpas nuo išorės poveikio, pavyzdžiui, kad į namus nepatektų kritulių ir pan. Lauko durų funkcijų yra ir daugiau, kas įrodo, jog jos labai svarbios, todėl turi būti pasirenkamos ir montuojamos atsakingai. Nuo durų montavimo priklauso, kaip jos atliks savo funkcijas. Net pačios geriausios bei brangiausios durys neatliks savo funkcijų tinkamai, jei bus sumontuotos nekokybiškai.

Šiandien rinkoje itin populiarios šarvuotos lauko durys. Jas dažnai ne tik pagamins, bet dauguma įmonių, tokių kaip Barborr, jas ir įmontuos. Tačiau jos montuojamos nesudėtingai, tad jeigu norite sutaupyti, puikiai pavyks ir Jums patiems, tik reikia žinoti esminius lauko durų montavimo ypatumus, kad išvengtumėte klaidų.

Duris pakuokite ant lygaus paviršiaus, ant kurio nėra aštrių kraštų ar kitų elementų, kurie galėtų pažeisti duris. Pasitaiko, kad durys apgadinamos dar jas išpakuojant. Išėmę iš pakuotės būtinai patikrinkite, ar nėra defektų. Nenuimkite apsauginės plėvelės tol, kol nesumontuosite durų.

Kruopščiai nuvalykite sienos angos kraštus, kur bus montuojamos naujos durys. Užtikrinkite, kad sienos angos kraštai yra lygūs – taip durų montavimo procesas bus paprastesnis ir spartesnis.

Durų staktą įstatykite į sienos angą ir užfiksuokite laikinai.

Kitas žingsnis – slenkstis. Slenksčio apačią sutapatinkite su grindimis. Jei grindys jau įrengtos, tai padaryti nebus sudėtinga. Jei grindų dar nėra, tuomet tiksliai pamatuokite, koks bus grindų lygis ir, atsižvelgdami į jį, dėkite slenkstį.

Durų montavimui būtinas bus gulsčiukas. Juo naudodamiesi patikrinkite durų staktos vertikalumą ir horizontalumą. Tikslumas šiuo atveju bus labai svarbus, nes nuo to priklausys Jūsų lauko durų tolesnis eksploatavimas. Taip pat tikslinga patikrinti staktos įstrižaines ir staktą užfiksuoti kaiščiais (puikiai tiks paprastos medžio atraižos), po 2–3 kaiščius kiekvienoje staktos pusėje. Kaiščius darykite ilgesnius, kad prireikus galėtumėte nesunkiai ištraukti ir perdėti į kitą vietą. Taip pat bus patogiau, jei kaiščių galus nusmailinsite.

Dar kartą patikrinkite staktos vertikalumą, kurį galite koreguoti minėtais kaiščiais. Staktą pritvirtinkite varžtais toje pusėje, kur yra vyriai. Tada imkitės kitos pusės ir tikrinkite jos vertikalumą, jei reikia, pakoreguokite ir pritvirtinkite varžtais (toje pusėje, kurioje yra durų spyna). Rekomenduojame durų vertikalumą tikrinti labai kruopščiai, kad Jūsų šarvuotos lauko durys būtų stabilios, sumontuotos tiesiai, kas suponuos jų funkcionalumą.

Tarp staktos ir sienos liks plyšių. Jie gali būti didesni, gali būti mažesni. Visus juos kruopščiai užpildykite specialiomis poliuretano montavimo putomis. Rekomenduojame naudoti mažo plėtimosi putas. Putoms sukietėjus patikrinkite, ar neliko mažų plyšelių. Putų perteklių pašalinkite vėliau, kai jos bus jau gerai sukietėjusios.

Toliau galite pereiti prie spynos montavimo, jei ji nebuvo įdėta į duris, taip pat įstatyti rankenas, cilindrus ir kt.

Tik atlikę visus minėtus veiksmus galite pašalinti nuo durų varčios apsauginę plėvelę.

Grindų įrengimo ir priežiūros patarimai

By

grindų įrengimas

Grindys yra labai svarbus namų interjero elementas. Visgi net gražiausios ir brangiausios grindys naudos teiks mažai, jei bus įrengtos nekokybiškai ar neprižiūrimos jas naudojant. Taigi, svarbūs du aspektai:

Pirmojo aukšto grindys dažniausiai įrengiamos ant grunto. Pastarąjį būtina išlyginti smėlio sluoksniu. Rekomenduojama pasinaudoti vibroplokšte, kad pagrindas grindims būtų tinkamai sutankintas ir namas stovėtų stabiliai. Ant smėlio klojama hidroizoliacinė plėvelė ir klojamas polistirolas, gali būti akmens vata ar kita šilumą izoliuojanti medžiaga. Ant šilumą izoliuojančios medžiagos rekomenduojame kloti dar vieną sluoksnį plėvelės, kad betonas nepatektų į tarpus ir nedeformuotų, neišstumdytų ir neišplėstų šilumą izoliuojančios medžiagos lakštų ir pan.Tuomet visas plotas užpilamas betonu. Betonuojant tikslinga naudoti armavimo tinklą. Rekomenduojame dėmesio skirti betono paviršiaus išlyginimui, nes kuo lygesnis paviršius, tuo paprastesnis bus grindų dangos klojimas.

Matuokite betono drėgmę – tai ypač aktualu, jei įrenginėsite šildomas grindis.

Jei klosite medines grindis, ant kieto pagrindo dėkite lages, kurias pritvirtinkite varžtais prie betono. Tarp lagių rekomenduojame kloti vatą – ji reikšminga garso ir šilumos izoliacijai.

Kalbant apie grindų priežiūrą, tai ji priklauso nuo grindų dangos tipo. Vienos populiariausių dangų – laminatas ir parketas. Laminato populiarumą suponuoja nedidelė kaina ir nesudėtinga priežiūra. Tiesa, laminato ir parketo priežiūra panaši. Jei įrengiate šias grindų dangas, turėtumėte žioti, kad:

  • jas reikia kas kelias dienas siurbti dulkių siurbliu;
  • laminato ir parketo negalima valyti itin šlapia šluoste, todėl šluostę būtina labai gerai išgręžti, kad ji liktų vos drėgna;
  • saugokite šias grindų dangas nuo skysčių išsiliejimo ant jų, o jei taip nutiko – nedelsdami juos išvalykite, nes drėgmė, patekusi į lentų sujungimų vietas, gali deformuoti grindų dangą, sujungimai tarp lentų pajuoduos;
  • prie lauko durų patieskite kilimėlį, nes purvas, smėlis, akmenukai subraižys grindų dangą;
  • prie baldų kojelių pritvirtinkite apsauginius padukus.

Jei namuose turite ar planuojate įrengti medžio masyvo grindis, tai be jau minėtų grindų dangos priežiūros ypatumų, dar reikės periodiškai kas kelerius metus nušlifuoti seną grindų laką ir perlakuoti medines grindis naujai.

Mažiausiai priežiūros reikalaus plytelėmis išklotos grindys – jas valysite sausa ar drėgnesne šluoste. Jei yra sunkiai pašalinamų dėmių, jas labiau pašveiskite kempine, tačiau venkite naudoti šiurkščių šepečių ir intensyvių, šveičiamųjų dalelių turinčių priemonių – jos pažeis plytelių paviršių.

Pasirūpinkite tinkamu grindų įrengimu ir teisinga priežiūra ir grindys bus vizualiai reprezentatyvios, o taip pat ir funkcionalios.

Būsto priežiūros patarimai

By

Būsto priežiūros patarimai

Nepriklausomai nuo to, ar gyvenate bute, ar individualiame name, esminiai dalykai, kuriems periodiškai reikia skirti dėmesio, siekiant reprezentatyvios būsto išvaizdos, yra:

Lubos. Ypatingų rekomendacijų lubų priežiūrai nėra. Lubos yra vienas tų dalykų namuose, kuris mažiausiai kontaktuoja su žmogumi, kitais daiktais, todėl ir pažeidimų rizika yra mažiausia. Jei lubos Jūsų namuose dažytos, o tam naudotos kokybiškos medžiagos, tai spalvos neturėtų prarasti. Jei lubos sumontuotos iš gipso kartono ir tada dažytos, tai yra tikimybė, kad atsiras įtrūkimų. Tokiu atveju lubų priežiūrai reikės įtrūkimus užtaisyti, perglaistyti lubas ir padažyti iš naujo.

Būtina išskirti įtempiamų lubų priežiūrą. Pastaroji bus nesudėtinga jau vien dėl to, kad šio tipo lubos neblunka, nekeičia savo savybių, spalvos. Svarbu tik laikytis kelių reikalavimų:

  • įtempiamų lubų eksploatacijai tinkama temperatūra – 0–60 laipsnių;
  • keliami reikalavimai ir įmontuojamiems šviestuvams: halogeninių galingumas ne didesnis kaip 50W, o šviestuvuose su kaitinimo lempomis – ne didesnis kaip 100W.
  • Jei kaimynai iš viršaus užlietų Jūsų butą, iškart išjunkite visus įmontuotus šviestuvus ir kvieskite specialistus.

Įtempiamas lubas kas kelerius metus rekomenduojame nuvalyti. Valymui geriausiai tinka vanduo ir muilas. Švelnią šluostę suvilgykite muiluotu vandeniu ir nuplaukite lubas. Nusausinkite mikropluošto šluoste.

Sienos. Būsto sienų priežiūra priklauso nuo sienų apdailos. Dažniausiai pasirenkami sienų apdailos būdai yra: dažymas, tapetavimas ir klijavimas plytelėmis.

Jie Jūsų namuose sienos dažytos plaunamais dažais, tuomet jų priežiūra bus visai nesudėtinga, nes atsiradusius nešvarumus lengvai pašalinsite švelnia šluoste. Tačiau jei sienoms naudoti neplaunami dažai, tada pašalinti nešvarumus nuo sienų gali būti sunkiau, jei nenorite pažeisti apdailos. Prieš valydami sieną, būtinai nusiurbkite dulkes. Sienos valymui pasirinkite tas priemones, kurios nepakenks sienos paviršiui. Nerekomenduojame iškart valymo priemonės bandyti ant sienos matomoje vietoje, pirmiausia pavalykite kur nors kamputyje, kur mažai matoma vieta.

Visos sienos, nepriklausomai nuo apdailos tipo, turėtų būti nusiurbiamos bent kartą per metus, kadangi ant sienų taip pat kaupiasi dulkės.

Jei Jūsų namuose yra tapetuotų sienų, tai tikslingai priežiūrai būtina žinoti, kokie tapetai naudoti. Populiariausi dabar rinkoje yra popieriniai tapetai ir viniliniai tapetai. Jei Jūsų namuose sienos išklijuotos popieriniais tapetais, tai jie priežiūros kontekste yra reiklesni. Pirmiausia, tai juos reikia labai saugoti nuo mechaninio poveikio, kadangi popierius nesunkiai pažeidžiamas. Atsiradusias dėmes nuo popierinių tapetų nuvalyti bus sunku, nepažeidžiant tapetų. Popieriniais tapetais tapetuotą sieną reikia saugoti nuo drėgmės, kuri pakenks tapetams. Visiška priešingybė – viniliniai tapetai. Pastarieji nereikalaus sudėtingos priežiūros, kadangi jei pakankamai atsparūs mechaniniam poveikiui, taip pat ir drėgmei.

Siūlome neišmesti ir tapetų etikečių su ženklinimo simboliais. Prireikus valyti tapetus šis ženkliniams Jums padės pasirinkti tikslingą valymo būdą. Vieni tapetai gali būti valomi tik švelniai, kiti – plaunami, dar kiti – ir plaunami, ir net šveičiami.

Pirkdami tapetus visuomet nusipirkite kiek daugiau, negu Jums reikia. Jei tapetai eksploatuojant bus pažeisti taip, kad nepavyks pažeidimo užglaistyti, tada geriausia bus perklijuoti visą tapeto juostą.

Tapetuotas sienas, taip pat kaip ir dažytas, periodiškai reikia nusiurbti dulkių siurbliu.

Plytelės kaip sienų apdailos medžiaga dažniausiai pasirenkama virtuvei ir tualetui bei vonios kambariui. Ši sienų danga yra viena praktiškiausių ir reikalaujančių minimalios priežiūros. Plyteles valykite periodiškai arba atsiradus nešvarumams kempine, suvilgyta vandenyje, arba naudokite plytelių valymui skirtas priemones, tinka ir langų plovimo skystis. Po valymo nusausinkite šluoste. Dažnesnio valymo reikalauja plytelės virtuvėje, nes jos dažniau pasidengia sunkiai nuvalomais nešvarumais, pavyzdžiui, riebalais. Tačiau plytelių valymui skirtos priemones juos nesunkiai pašalins.

Tiesa, keraminių plytelių valymui nerekomenduojame naudoti muilo, savo sudėtyje turinčio riebalų ir organinių rūgščių, nes esant didesnei drėgmei tai didins pelėsio atsiradimo riziką. Maža to, plytelės gali pasidengti tarsi riebia plėvele, kuri ženkliai sumažins plytelių reprezentatyvią išvaizdą.

Nevalykite plytelių šiurkščiomis kempinėmis, šepečiais, kadangi nuolatinis toks valymas, tikėtina, pažeis plyteles, atsiras įbrėžimų. Tai ypač aktualu blizgaus paviršiaus plytelėms.

O plyteles, esančias vonioje, reikia prižiūrėti, kad tarpų tarp plytelių nepažeistų pelėsis. Efektyviausia prevencinė priemonę – tinkamas vonios kambario vėdinimas. Jei pelėsis jau „įsikūrė“ ant vonios plytelių ir tarpuose tarp jų, tai valykite specialiomis priemonėmis arba pasigaminkite efektyvaus valiklio namų sąlygomis: sumaišykite stiklinę karšto vandens, porą šaukštų sodos ir šaukštą skalbimo miltelių.

Būsto priežiūros patarimai

Grindys. Grindys yra tas dalykas namuose, kuris reikalauja bene daugiausia priežiūros, kadangi jos nuolat yra veikiamos vaikščiojimo, kartais baldų stumdymo, jos susiduria su didžiausiu nešvarumų keikiu ir pan. Grindų priežiūros ypatumai skiriasi, priklausomai nuo grindų dangos. Aptarsime keturių dažniausiai pasirenkamų grindų dangų priežiūros ypatumus: laminato, parketo, plytelių ir medinių grindų.

Laminatas – viena pigesnių grindų dangų. Tačiau tinkamai prižiūrimas jis tarnaus Jums ilgai. Patalpoje, kurioje yra laminuotos grindys, turėtų būti 50–65 proc. santykinė oro drėgmė ir 18–22 laipsnių temperatūra. Saugokite laminatą nuo skysčių išsiliejimo, nes patekęs į sujungimo tarpus jis gali pažeisti grindų dangą, tarpai pajuoduos.

Laminuotas grindis siurbkite dulkių siurbliu ir valykite drėgna grindų šluoste (šluostė turi būti gerai išgręžta). Nepoliruokite laminuotų grindų ir jų valymui nenaudokite šiurkščių kempinių, stiprios koncentracijos valiklių ir pan. Laminatas jautrus tokioms valymo priemonėms.

Prie lauko durų būtinai patieskite kilimėlį, o baldų kojelėms įsigykite padukus.

Parketas – labai populiari rinkoje grindų danga. Parketo priežiūra yra tokia pati kaip ir laminato, kur esminiai reikalavimais yra: saugoti nuo skysčių išsiliejimo, valyti vos drėgna šluoste, kas kelias dienas siurbti, saugoti, kad nesubraižytų baldų kojelės, sujungimų vietas periodiškai impregnuoti.

Mažiausiai reikli grindų danga – plytelės. Kasdien plyteles nusiurbkite arba nuvalykite drėgna šluoste. Galite naudoti neutralius valiklius. Jei yra sunkiai pašalinamų dėmių, jas labiau pašveiskite kempine, tačiau venkite naudoti šiurkščių šepečių ir intensyvių, šveičiamųjų dalelių turinčių priemonių – jos pažeis plytelių paviršių.

Medžio masyvo grindys yra reikliausios priežiūros kontekste. Natūralaus medžio grindys suteikia jaukumo, jos dailiai atrodo bet kurio stiliaus interjere, tačiau medinių grindų priežiūra turi būti nuolatinė, kitaip jos labai greitai taps nereprezentatyvios.

Optimaliausia patalpų temperatūra medinėms grindims – 18–22 laipsniai, o santykinė oro drėgmė – 50–65 proc. Geriausias būdas medinėms grindims valyti – siurbti dulkių siurbliu. Jei norite grindis praplauti, būtinai gerai išgręžkite šluostę, nes drėgmė medžiui kenkia. Gerai medinių grindų priežiūrai rekomenduojame įsigyti ir specialią šluostę, skirtą konkrečiai šiai grindų dangai valyti.

Medis imlus mechaniniam poveikiui, todėl stenkitės, kad ant medinių grindų nepatektų tokių nešvarumų kaip smėlis, akmenukai ir pan. Baldų kojelėms priklijuokite apsauginius padukus.

Maža to, medžio masyvo grindis kas kelerius metus reikia atnaujinti: nušlifuoti senąjį lako sluoksnį ir perlakuoti naujai.

Taigi, esminiai bendri būsto priežiūros aspektai yra du: nuolatinis dulkių ir kitų nešvarumų valymas bei tinkamas patalpų vėdinimas. O atskiri būsto sienų, lubų ir grindų priežiūros ypatumai priklauso nuo pasirinkto apdailos tipo.